Tapyba

Ankstyvoji E. Markūno tapyba pasižymi abstrakčia ekspresija, aliejinių dažų naudojimu, tapymu ant įvairių paviršių – medžio plokštės, metalo, drobės, popieriaus. Šiuo laikotarpiu, menininko kūryba kupina spalvų, nuorodų į etninį meną, mistinius vaizdinius, kūriniai kinta priklausomai nuo aplinkos, naudojamos netradicinės formos bei medžiagos. Menininkui svarbu ekspresija, tapyboje kuriama emocija.

Vėlesnioji menininko tapyba pasipildo naujomis medžiagomis – grafito ir kobalto pigmentu. Naudojamos ypač didelių matmenų medžio plokštės. Vis dar išlieka menininko kūrybinis bruožas – ekspresyvus gestas, kuriantis gilumą, meditacinį efektą. Menininkui tapyba svarbi pati iš savęs, siekiant išgauti maksimalų technikos įvaldymą. Kūrybos pagrindu tampa asmeniniai išgyvenimai ir literatūra.

E. Markūnas taip pat kuria ant popieriaus, drobių. Tapybos darbai naudojami instaliacijose, objektuose, derinant projekcijas bei kitas šiuolaikines technologijas. Spalvos ir gesto tapybos principai naudojami ir performansų metu.